LABAS!

Smagu, kad čia užsukai, net jei ir atsitiktinai. Nors labai bijojau, už baimę didesnis buvo noras dalintis savo patirtimi bei suburti jauno amžiaus žmones, susidūrusius su onkologine liga ar kitais sunkumais gyvenime. Liga yra vienas iš daugelio iššūkių, kuriuos reikia įveikti.

Aš susirgau būdama 24 metų, pačiame savo jaunatviško veržlumo pike. Buvau raudonu diplomu baigusi bakalauro ir magistro studijas, ką tik pradėjusi dirbti, per pirmus 3 darbo mėnesius padariau įspūdį darbdaviui, kolegoms, rodėsi nuostabi karjeros trajektorija. Įsivaizdavau kaip kyla pareigos, atlyginimas, įsigyju mašiną, darausi vis savarankiškesnė. Tačiau, mano planas buvo pakoreguotas ir gana stipriai. Sužinojau, kad sergu smegenų vėžiu. Galvojau, kad tuojau pat mirsiu. Diagnozė skambėjo mistiškai ir nieko gero nežadanti. O dar laukianti galvos operacija...

Per pastaruosius kelis metus pradėjau gyventi tik savo ligos ritmu. Ji tarsi viską uždominavo. Žingsnis po žingsnio bandau tam priešintis. Noriu dalintis savo patirtimi, mintimis ir įvairiomis temomis, kurios tikiuosi pasieks skaitytojo širdį. Pastebėjau, kad tokio tipo tinklaraščių labai mažai, o dar mažiau informacijos apie jauname amžiuje sergančius onkologine liga. Kur gi visi 18-39m sergantieji? Nejau aš tokia viena? Noriu suburti žmones, kurti bendrystę. Manau, žmonės susidūrę su onkologine liga gali lengviau suprasti, ką patiri tu ar aš.

Su meile,